Paveldėjimo bylose daugiausia ginčų kyla ne dėl to, kas parašyta įstatyme, o dėl to, kaip jis taikomas konkrečioms aplinkybėms: ar įpėdinio veiksmai reiškė palikimo priėmimą, ar praleistą terminą galima atnaujinti, kada testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau — LAT) pozicijos šiais klausimais ir tai, ką jos reiškia įpėdiniui — nuo pirmųjų veiksmų po artimojo mirties iki turto įregistravimo ar ginčo teisme. Atskirai aptariamas tarptautinis paveldėjimas, kai palikėjas, įpėdiniai ar turtas yra skirtingose valstybėse. Visos toliau nurodomos nutartys tikrintos pirminiuose šaltiniuose.
Palikimo priėmimas: du keliai ir viena pasekmė
Palikimas nepereina įpėdiniui savaime — jį reikia priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties vienu iš dviejų būdų: paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis). Priėmimo pasekmės skaičiuojamos ne nuo pareiškimo, o nuo mirties dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pažymėta: Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.
Priimama viskas — ir turtas, ir prievolės. LAT 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012 nurodyta, kad Notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimą, turėtų išaiškinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir kad, priimdamas palikimą, paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo.
Veikia ir atvirkštinė taisyklė: neveikimas turi tokias pačias pasekmes kaip atsisakymas. LAT 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024 apibendrinta: Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes.
Ką tai reiškia klientui. Trijų mėnesių terminas yra apsisprendimo laikas: per jį reikia arba veikti ir priimti palikimą parašant pareiškimą pas notarą arba pradėti palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti ir turėti tai patvirtinančius įrodymus. Jei palikėjo finansinė padėtis neaiški, palikimą tikslinga priimti su turto apyrašu.
Faktinis palikimo priėmimas ir jo fakto nustatymas teisme
Dažna situacija: pas notarą laiku nesikreipta, bet įpėdinis turtu rūpinosi — gyveno name, mokėjo mokesčius, dirbo žemę. Tokiais atvejais palikimo priėmimo faktas nustatomas teisme, ir čia lemia atliktų veiksmų pobūdis. LAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011 suformuluotas standartas: Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Riba tarp valdymo ir buvimo šalia — praktinė. LAT 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 konstatuota, kad ieškovų svečiavimasis ginčo sodyboje ir pagalba atliekant ūkio darbus nepatvirtina palikimo priėmimo fakto — juo labiau kai veiksmai atlikti jau pasibaigus terminui. Kartu vėlesni veiksmai nėra bereikšmiai: LAT 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011 pažymėta, kad sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.
Palikimo priėmimu gali būti pripažintas ir teisinis veiksmas. LAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021 išaiškinta, kad tokiu atveju, kai įpėdinis iškelia teisme civilinę bylą, siekdamas įgyvendinti palikėjo materialiąsias teises, kurios patenka į palikimo sudėtį, yra pagrindas pripažinti, jog šiais savo veiksmais jis faktiškai siekia įgyvendinti teisę į palikimą.
LAT 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 priminta, jog Faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimas) gali būti įforminti vėliau.
Ką tai reiškia klientui. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas, jeigu įrodymai patvirtina, kad įpėdinis per trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis kaip savininkas. Tai gali patvirtinti mokesčių ir komunalinių paslaugų apmokėjimo dokumentai, kreipimaisi į institucijas, turto priežiūros ar naudojimo įrodymai. Po šio termino atlikti veiksmai gali sustiprinti įrodymų visumą, bylos sėkmė dažnai priklauso ir nuo to ar yra priešingą suinteresuotumą turintys palikimą priėmę ar galintys priimti įpėdiniai.
Praleistas terminas palikimui priimti: kada teismas jį atnaujina
Jei per tris mėnesius nesikreipta į notarą ir terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas gali šį terminą atnaujinti. Kokiais atvejais praleistas terminas gali būti atnaujintas, LAT nurodė 2023 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023. Kurioje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Toje pačioje nutartyje pabrėžta, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.
Emigracija pati savaime termino nepateisina. LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011 nurodyta: Faktinės aplinkybės, kad kasatorė gyveno Londone ir turi nepilnamečių vaikų, byloje nekvestionuojamos, tačiau jos per se negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios kasatorei atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. Sprendimą lemia ir kitų asmenų padėtis: LAT 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015 pažymėta, kad Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
Atskira situacijų grupė — turtas, kuris palikėjo mirties dieną dar neegzistavo įprasta forma. LAT 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017 išaiškinta, kad kai nuosavybės teisės atkuriamos po palikėjo mirties, paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Terminai tokiu atveju skaičiuojami nuo palikėjo mirties, o ne nuo turto atkūrimo ar įregistravimo.
Ką tai reiškia klientui. Prašymo atnaujinti palikimo priėmimo terminą sėkmę paprastai lemia dvi aplinkybės: aiškiai nurodyta ir dokumentais pagrįsta svarbi termino praleidimo priežastis, egzistavusi būtent termino eigos metu, bei iš anksto įvertinta kitų įpėdinių pozicija. Vien bendro pobūdžio paaiškinimų, kad asmuo gyveno užsienyje ar nežinojo paveldėjimo tvarkos, paprastai nepakanka.
Tarptautinis paveldėjimas: palikėjas, įpėdiniai ar turtas skirtingose valstybėse
Kai palikėjas mirė gyvendamas kitoje ES valstybėje, o turtas ar įpėdiniai yra Lietuvoje, pirmiausia sprendžiama, kurios valstybės institucijos kompetentingos ir kurios valstybės teisė taikoma. Šiuos klausimus reglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 650/2012, o jo taikymą Lietuvoje išsamiausiai paaiškina LAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020, priimta po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo byloje C-80/19. Joje nurodyta: Paskutinė įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta yra bendras Reglamente 650/2012 nustatytas jungiamasis kriterijus, pagal kurį nustatomas ne tik bylos tarpvalstybinis pobūdis, bet ir parenkama valstybė, kompetentinga priimti sprendimus, bei paveldėjimui taikytina teisė. Įprastinė gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus gyvenimo aplinkybes kelerius metus prieš mirtį — buvimo valstybėje trukmę, reguliarumą ir priežastis. Ryšio su Lietuva išsaugojimas savaime padėties nekeičia: toje pačioje nutartyje konstatuota, kad vien pilietybės nulemtas ryšys su kilmės šalimi nėra pakankamas konstatuoti, kad Lietuva buvo paskutinė palikėjos įprastinė gyvenamoji vieta.
Kartu Lietuvos paveldėjimo teisė turtą traktuoja kaip visumą. LAT 2017 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017 pažymėta: Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumo principas reiškia, jog palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Praktinė šios taisyklės pusė svarbi terminams: Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą (nesvarbu kurioje valstybėje) valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino.
Ką tai reiškia klientui. Gyvenant užsienyje palikimą Lietuvoje daugeliu atvejų galima sutvarkyti neatvykstant — per įgaliotą atstovą arba konsulines įstaigas, o palikimo priėmimu gali būti pripažinti ir veiksmai, atlikti gyvenamosios vietos valstybėje. Esminis pirmas žingsnis — įvertinti palikėjo paskutinę įprastinę gyvenamąją vietą bei su ja susijusius taikytinos teisės klausimus, nes nuo šių aplinkybių priklauso, kur ir kokia tvarka paveldėjimo byla tvarkoma. Plačiau — paveldėjimo teisė.
Testamento ginčijimas: kas gali ir ką reikia įrodyti
Testamentą ginčyti gali ne kiekvienas nepatenkintas artimasis. LAT 2024 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024 priminta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Dažniausias pagrindas — testatoriaus būklė (CK 1.89 straipsnis). Įrodinėjimo specifiką LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018 apibūdino taip: testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Tokio pobūdžio bylose svarbią reikšmę turi ekspertizė.
Kai testamentų yra keli, galioja apimties taisyklė: LAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 suformuluota, kad pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalį vėlesnis testamentas panaikina ankstesnį tik ta apimtimi, kuria juo panaikinamas ar pakeičiamas ankstesniajame testamente esantis patvarkymas.
Ką tai reiškia klientui. Prieš ginčijant testamentą pirmiausia reikia įvertinti, ar jo pripažinimas negaliojančiu iš tiesų pakeistų paveldėjimo rezultatą jūsų naudai. Taip pat būtina turėti objektyvių įrodymų apie testatoriaus būklę testamento sudarymo metu, pavyzdžiui, medicininius dokumentus ar patikimų liudytojų parodymus. Vien nepalankus testamento turinys ar bendri įtarimai dėl kitų asmenų įtakos paprastai nėra pakankamas pagrindas bylai.
Privalomoji palikimo dalis: kam ji priklauso iš tikrųjų
Testamentas neapsaugo nuo visų pretenzijų: palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnis). Lemiamas kriterijus — ne giminystė, o išlaikymo reikalingumas. LAT 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 nurodyta: Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių.
Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Asmenims, nesutinkantiems su tuo, kad asmuo yra reikalingas išlaikymo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus (LAT 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).
LAT 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 ir kitose bylose yra nurodęs, jog Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 19 punktą).
Naujausia praktika įtvirtino ir sąžiningumo saugiklį — LAT 2024 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024 išaiškinta, kad jei asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, dėl savo piktnaudžiavimo teise tapo nepajėgus apsirūpinti pragyventi būtinomis gyvenimo reikmėms lėšomis, teismas turi teisę atsisakyti pripažinti asmens teisę į privalomąją palikimo dalį.
Ką tai reiškia klientui. Ginče vertinama pretendento turtinė ir asmeninė padėtis palikėjo mirties dieną: turėtas turtas, pajamos, sveikatos būklė ir realios galimybės save išlaikyti. Pretendentas turi šias aplinkybes pagrįsti dokumentais, o testamentinis įpėdinis gali gintis įrodinėdamas, kad pretendentas turėjo pakankamai išteklių arba kad jo nepalanki padėtis nebuvo objektyviai nulemta.
Palikėjo skolos: kiek ir kaip atsako įpėdiniai
Bendra taisyklė griežta: palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kai įpėdinių keli — LAT 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 patvirtinta, kad CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Išimčių nėra ir nepilnamečiams: LAT 2013 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013 pažymėta, kad Įstatymo nenustatyta, kad nepilnamečiai įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu pilnamečiai. Vienintelis atsakomybę ribojantis kelias — palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą: tada atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis).
Kreditoriams įstatymas nustato savo discipliną — reikalavimus pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (CK 5.63 straipsnis). Minėtoje išplėstinės kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis — LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 tinkamu pareiškimu pripažintas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Kartu forma turi realiai pasiekti įpėdinį: LAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 konstatuota, kad vien tik sąskaitų siuntimo palikėjai priklaususio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorė tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas.
Ką tai reiškia klientui. Jeigu palikėjo skolų apimtis neaiški, prieš priimant palikimą svarbu surinkti prieinamą informaciją apie jo įsipareigojimus, įskaitant duomenis apie turto areštus ir notarui pareikštus kreditorių reikalavimus. Kilus abejonių dėl skolų dydžio, saugesnis pasirinkimas gali būti palikimo priėmimas pagal turto apyrašą. Kreditoriui svarbu per įstatyme nustatytą terminą tinkamai pareikšti reikalavimą notarui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Praleidus terminą, reikalavimo įgyvendinimas gali būti reikšmingai apsunkintas arba tapti neįmanomas.
Reikia pagalbos paveldėjimo byloje?
Kiekviena paveldėjimo byla turi savų aplinkybių, todėl LAT praktikos išaiškinimai turi būti vertinami pagal konkrečius faktus, terminus, įrodymus, palikimo sudėtį ir įpėdinių tarpusavio padėtį. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Jei sprendžiate palikimo priėmimo, termino atnaujinimo, testamento ginčijimo, privalomosios palikimo dalies ar palikėjo skolų klausimus, kviečiame susipažinti su paveldėjimo teisės paslaugomis arba susisiekti dėl individualios konsultacijos.