Paveldėjimo bylose daugiausia ginčų kyla ne dėl to, kas parašyta įstatyme, o dėl to, kaip jis taikomas konkrečioms aplinkybėms: ar įpėdinio veiksmai reiškė palikimo priėmimą, ar praleistą terminą galima atnaujinti, kada testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kas atsako už palikėjo skolas. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau — LAT) pozicijos šiais klausimais ir tai, ką jos reiškia įpėdiniui — nuo pirmųjų veiksmų po artimojo mirties iki ginčo teisme. Atskirai aptariamas tarptautinis paveldėjimas, kai palikėjas, įpėdiniai ar turtas yra skirtingose valstybėse. Visos toliau nurodomos nutartys tikrintos pirminiuose šaltiniuose.
Palikimo priėmimas: du keliai ir viena pasekmė
Palikimas nepereina įpėdiniui savaime — jį reikia priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties vienu iš dviejų būdų: paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis). Priėmimo pasekmės skaičiuojamos ne nuo pareiškimo, o nuo mirties dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pažymėta: Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.
Priimama viskas — ir turtas, ir prievolės. LAT 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012 nurodyta, kad Notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimą, turėtų išaiškinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir kad, priimdamas palikimą, paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo.
Veikia ir atvirkštinė taisyklė: neveikimas turi tokias pačias pasekmes kaip atsisakymas. LAT 2024 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024 apibendrinta: Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes.
Ką tai reiškia klientui. Trijų mėnesių langas yra sprendimo langas: per jį reikia arba veikti, arba sąmoningai pasitraukti. Jei palikėjo finansinė padėtis neaiški, sprendimą verta priimti tik pasitikrinus skolų vaizdą — apie tai atskirai žemiau.
Faktinis palikimo priėmimas ir jo fakto nustatymas teisme
Dažna situacija: pas notarą laiku nesikreipta, bet įpėdinis turtu rūpinosi — gyveno name, mokėjo mokesčius, dirbo žemę. Tokiais atvejais palikimo priėmimo faktas nustatomas teisme, ir čia lemia veiksmų pobūdis. LAT 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011 suformuluotas standartas: Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Riba tarp valdymo ir buvimo šalia — praktinė. LAT 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015 konstatuota, kad ieškovų svečiavimasis ginčo sodyboje ir pagalba atliekant ūkio darbus nepatvirtina palikimo priėmimo fakto — juo labiau kai veiksmai atlikti jau pasibaigus terminui. Kartu vėlesni veiksmai nėra bereikšmiai: LAT 2011 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011 pažymėta, kad sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būt reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą.
Palikimo priėmimu gali būti pripažintas ir teisinis veiksmas. LAT 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021 išaiškinta, kad tokiu atveju, kai įpėdinis iškelia teisme civilinę bylą, siekdamas įgyvendinti palikėjo materialiąsias teises, kurios patenka į palikimo sudėtį, yra pagrindas pripažinti, jog šiais savo veiksmais jis faktiškai siekia įgyvendinti teisę į palikimą.
Svarbu ir tai, kad dokumentų įforminimas neskuba: LAT 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 priminta, jog Faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (paveldėjimo teisės liudijimas) gali būti įforminti vėliau.
Ką tai reiškia klientui. Fakto bylą laimi datuoti dokumentai iš trijų mėnesių lango: mokesčių ir komunalinių mokėjimų kvitai, kreipimaisi į institucijas, turto priežiūros įrodymai. Vėlesni veiksmai vertingi tik kaip nuoseklumo patvirtinimas — vien jais bylos nepastatysi.
Praleistas terminas palikimui priimti: kada teismas jį atnaujina
Jei per tris mėnesius neatlikta nieko, lieka prašymas teismui atnaujinti terminą. Vertinimo tvarka nusistovėjusi — LAT 2023 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023 apibendrinta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Toje pačioje nutartyje pabrėžta, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.
Emigracija pati savaime termino nepateisina. LAT 2011 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011 nurodyta: Faktinės aplinkybės, kad kasatorė gyveno Londone ir turi nepilnamečių vaikų, byloje nekvestionuojamos, tačiau jos per se negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios kasatorei atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. Sprendimą lemia ir kitų asmenų padėtis: LAT 2015 m. gegužės 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015 pažymėta, kad Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.
Atskira situacijų grupė — turtas, kuris palikėjo mirties dieną dar neegzistavo įprasta forma. LAT 2017 m. gegužės 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017 išaiškinta, kad kai nuosavybės teisės atkuriamos po palikėjo mirties, paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Terminai tokiu atveju skaičiuojami nuo palikėjo mirties, o ne nuo turto atkūrimo ar įregistravimo.
Ką tai reiškia klientui. Prašymas atnaujinti terminą laimimas dviem dalykais: konkrečia, dokumentais pagrįsta priežastimi, kuri egzistavo būtent termino eigos metu, ir realistišku kitų įpėdinių pozicijos įvertinimu dar prieš teismą. Bendro pobūdžio paaiškinimai — gyvenau užsienyje, nežinojau tvarkos — patys savaime neveikia.
Tarptautinis paveldėjimas: palikėjas, įpėdiniai ar turtas skirtingose valstybėse
Kai palikėjas mirė gyvendamas kitoje ES valstybėje, o turtas ar įpėdiniai yra Lietuvoje, pirmiausia sprendžiama, kurios valstybės institucijos kompetentingos ir kurios valstybės teisė taikoma. Šiuos klausimus reglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 650/2012, o jo taikymą Lietuvoje išsamiausiai paaiškina LAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020, priimta po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo byloje C-80/19. Joje nurodyta: Paskutinė įprastinė palikėjo gyvenamoji vieta yra bendras Reglamente 650/2012 nustatytas jungiamasis kriterijus, pagal kurį nustatomas ne tik bylos tarpvalstybinis pobūdis, bet ir parenkama valstybė, kompetentinga priimti sprendimus, bei paveldėjimui taikytina teisė. Įprastinė gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus gyvenimo aplinkybes kelerius metus prieš mirtį — buvimo valstybėje trukmę, reguliarumą ir priežastis — ir tik vienoje valstybėje. Ryšio su Lietuva išsaugojimas savaime padėties nekeičia: toje pačioje nutartyje konstatuota, kad vien pilietybės nulemtas ryšys su kilmės šalimi nėra pakankamas konstatuoti, kad Lietuva buvo paskutinė palikėjos įprastinė gyvenamoji vieta.
Kartu Lietuvos paveldėjimo teisė turtą traktuoja kaip visumą. LAT 2017 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017 pažymėta: Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumo principas reiškia, jog palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Praktinė šios taisyklės pusė svarbi terminams: Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą (nesvarbu kurioje valstybėje) valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino.
Ką tai reiškia klientui. Gyvenant užsienyje palikimą Lietuvoje daugeliu atvejų galima sutvarkyti neatvykstant — per įgaliotą atstovą arba konsulines įstaigas, o palikimo priėmimu gali būti pripažinti ir veiksmai, atlikti gyvenamosios vietos valstybėje. Esminis pirmas žingsnis — įvertinti palikėjo paskutinę įprastinę gyvenamąją vietą bei su ja susijusius taikytinos teisės ir institucijų kompetencijos klausimus, nes nuo šių aplinkybių priklauso, kur ir kokia tvarka paveldėjimo byla tvarkoma. Plačiau — paveldėjimo teisė.
Testamento ginčijimas: kas gali ir ką reikia įrodyti
Testamentą ginčyti gali ne kiekvienas nepatenkintas artimasis. LAT 2024 m. birželio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024 priminta, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Dažniausias pagrindas — testatoriaus būklė (CK 1.89 straipsnis). Įrodinėjimo specifiką LAT 2018 m. vasario 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018 apibūdino taip: testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Ekspertizė čia svarbi, bet ne lemiama: eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Riba tarp įtakos ir apgaulės — dar viena vieta, kur lūkesčiai dažnai prasilenkia su praktika. LAT 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020 pažymėta, kad kito asmens įtaka sandorį sudarančiam asmeniui CK 1.91 straipsnio prasme savaime nelaikytina nesąžiningu veiksmu – apgaule. Kai testamentų yra keli, galioja apimties taisyklė: LAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 suformuluota, kad pagal CK 5.35 straipsnio 2 dalį vėlesnis testamentas panaikina ankstesnį tik ta apimtimi, kuria juo panaikinamas ar pakeičiamas ankstesniajame testamente esantis patvarkymas.
Ką tai reiškia klientui. Prieš ginčą atsakomi du klausimai: ar pripažinus testamentą negaliojančiu paveldėtumėte būtent jūs, ir ar yra objektyvių mirties momentui pririšamų įrodymų — medicininių dokumentų, liudytojų. Vien tai, kad testamento turinys atrodo neteisingas ar kad testatorių veikė aplinkiniai, pagrindo bylai neduoda.
Privalomoji palikimo dalis: kam ji priklauso iš tikrųjų
Testamentas neapsaugo nuo visų pretenzijų: palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnis). Lemiamas kriterijus — ne giminystė, o išlaikymo reikalingumas. LAT 2019 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 nurodyta: Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių.
Amžius savaime teisės nesukuria: LAT 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010 pažymėta, kad palikėjo įpėdinio (nagrinėjamoje byloje vaiko) nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo. Naujausia praktika įtvirtino ir sąžiningumo saugiklį — LAT 2024 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024 išaiškinta, kad jei asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, dėl savo piktnaudžiavimo teise tapo nepajėgus apsirūpinti pragyventi būtinomis gyvenimo reikmėms lėšomis, teismas turi teisę atsisakyti pripažinti asmens teisę į privalomąją palikimo dalį.
Ką tai reiškia klientui. Abiejose ginčo pusėse dirbama tame pačiame įrodymų lauke — pretendento turto, pajamų, sveikatos ir realių galimybių vaizdas palikėjo mirties dienai. Pretendentui tai reiškia pareigą šį vaizdą dokumentuoti; testamentiniam įpėdiniui — galimybę gintis parodant, kad ištekliai buvo arba kad padėtį pretendentas susikūrė pats.
Palikėjo skolos: kiek ir kaip atsako įpėdiniai
Bendra taisyklė griežta: palikimą priėmęs įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kai įpėdinių keli — LAT 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019 patvirtinta, kad CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Išimčių nėra ir nepilnamečiams: LAT 2013 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013 pažymėta, kad Įstatymo nenustatyta, kad nepilnamečiai įpėdiniai prieš kreditorius turėtų daugiau teisių negu pilnamečiai. Vienintelis atsakomybę ribojantis kelias — palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą: tada atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis).
Kreditoriams įstatymas nustato savo discipliną — reikalavimus pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (CK 5.63 straipsnis). Minėtoje išplėstinės kolegijos nutartyje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis — LAT 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 tinkamu pareiškimu pripažintas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Kartu forma turi realiai pasiekti įpėdinį: LAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017 konstatuota, kad vien tik sąskaitų siuntimo palikėjai priklaususio buto adresu faktas nepatvirtina, kad kreditorė tinkamai pranešė įpėdiniui apie palikėjos skolas.
Ką tai reiškia klientui. Įpėdiniui, kuriam skolų vaizdas neaiškus, protingiausias kelias — dar iki priimant palikimą pasitikrinti Turto arešto registrą ir pas notarą pareikštas kreditorių pretenzijas, o esant rizikai rinktis priėmimą pagal apyrašą. Kreditoriui lemia trijų mėnesių langas ir tinkamas reikalavimo išviešinimas — pasyvumas šioje stadijoje teisę prieš įpėdinius dažniausiai užveria.
Reikia pagalbos paveldėjimo byloje?
Kiekviena paveldėjimo byla turi savų aplinkybių, todėl LAT praktikos išaiškinimai turi būti vertinami pagal konkrečius faktus, terminus, įrodymus, palikimo sudėtį ir įpėdinių tarpusavio padėtį. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Jei sprendžiate palikimo priėmimo, termino atnaujinimo, testamento ginčijimo, privalomosios palikimo dalies ar palikėjo skolų klausimus, kviečiame susipažinti su paveldėjimo teisės paslaugomis arba susisiekti dėl individualios konsultacijos.