Skyrybų byloje turto klausimas retai būna paprasta aritmetika — ypač kai dalijamas nekilnojamasis turtas, verslas, bendros skolos ar vieno sutuoktinio dar iki santuokos turėtas turtas. Teismas šį klausimą sprendžia tam tikra seka: pirmiausia nustato, kas apskritai dalijama (turto ir prievolių balansas), tada — kokiomis dalimis, ir tik tada — kaip turtas konkrečiai paskirstomas natūra ar kompensacijomis. Šiame straipsnyje ta pačia seka apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau — LAT) praktika ir tai, ką kiekviena pozicija reiškia besiskiriančiam sutuoktiniui — nuo pirmojo dokumentų sąrašo iki derybų ar teismo strategijos.

Atskirai aptariami kartu su skyrybomis sprendžiami vaikų klausimai bei kaltės dėl santuokos iširimo reikšmė, o pabaigoje — pasiruošimo klaidos, kurios praktikoje kainuoja daugiausiai. Visos toliau nurodomos nutartys tikrintos pirminiuose šaltiniuose.

Nuo ko teismas pradeda: turto ir skolų balansas

Prieš sprendžiant, kam kas atiteks, atsakoma į ankstesnį klausimą — kas apskritai dalijama. Teismas sudaro dalijamo turto balansą: nustato, koks turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, koks yra asmeninis ir kokios yra bendros prievolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 nurodyta seka: Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis, teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą. Padalijimas nėra vien procentinis dydis — pirma nustatoma, kas dalijama, po to, kokia dalis kam tenka, ir tik tada, kaip turtas paskirstomas natūra ar kompensacija.

Į balansą įtraukiamas ne tik turtas, bet ir skolos. LAT 2007 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007 išaiškinta, kad skolos įtrauktinos į sutuoktinių turto balansą ir joms taip pat taikytina sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Praktinė to reikšmė didelė: bendros prievolės keičia galutinį padalijimo rezultatą lygiai taip pat, kaip ir turtas.

Kartu ne kiekviena skola savaime yra bendra. LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėta, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas — kiekvienu atveju vertinama, ar prievolė yra asmeninė, ar bendra. Ši nutartis taip pat išaiškina, kad solidariosios sutuoktinių prievolės nutraukiant santuoką nedalijamos ir nemodifikuojamos: buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus atvejus, kai su prievolės pakeitimu sutinka kreditorius.

Galiausiai — vertė. Turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ji gali būti grindžiama Registrų centro duomenimis, turto vertintojų ataskaitomis ir kitais įrodymais; dėl dalijamo turto vertės šalys taip pat gali susitarti.

Ką tai reiškia klientui. Derybos dėl dalių be pilno balanso yra derybos aklai. Prieš pirmą rimtą pokalbį verta turėti: nuosavybės sąrašą su Registrų centro išrašais, sąskaitų ir vertybinių popierių likučius, transporto priemones, verslo dalis; visų prievolių sąrašą — kreditus, lizingus, laidavimus — su sutartimis; ir vertės pagrindimą, bent jau viešų registrų lygio. Dėl solidariųjų prievolių svarbu suprasti iš anksto: teismas jų nepadalins ir kreditoriui liksite atsakingi abu, todėl vidinis atsiskaitymas tarp sutuoktinių sprendžiamas susitarimu arba atskiru reikalavimu — ne tylėjimu.

Lygios dalys ir kada nuo jų nukrypstama

Kai aišku, kas dalijama, sprendžiamas dalių klausimas. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Tai atspirties taškas — bet ne absoliuti taisyklė.

Teismas gali nuo lygių dalių nukrypti. LAT 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007 nurodyta, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Iš anksto nustatytos formulės nėra — sprendimą lemia konkrečios aplinkybės.

Tačiau vien aplinkybių buvimo nepakanka. LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009 pažymėta, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas. Būtinumo reikalavimas yra esminis: nukrypimas turi būti ne tik galimas, bet ir pateisinamas byloje nustatytais faktais.

Aplinkybių, dėl kurių galima nukrypti, sąrašas nėra baigtinis. Kaip nurodyta minėtoje LAT nutartyje Nr. 3K-3-127/2011, Tai yra pavyzdinis aplinkybių sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Reikšmingomis praktikoje pripažįstamos aplinkybės, susijusios su nepilnamečiais vaikais, vieno sutuoktinio sveikatos būkle ir turtine padėtimi, taip pat su asmeninių lėšų ar asmeninio turto panaudojimu bendram turtui įgyti. Dėl masto — LAT 2018 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 pažymėta, kad kai yra pagrindas nukrypti, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys — tai vienas iš galimų rezultatų, o ne taisyklė.

Ką tai reiškia klientui. Reikalavimą skirti daugiau nei pusę turto sudaro trys sluoksniai: pagrindas (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų interesai arba asmeninių lėšų panaudojimas bendram turtui), jo įrodymai (vaikų poreikių ir jų finansavimo dokumentai, sveikatos dokumentai, pavedimų bei lėšų kilmės grandinė) ir būtinumo paaiškinimas — kodėl be nukrypimo rezultatas konkrečioje byloje būtų neteisingas. Bendro pobūdžio nuoroda į teisingumą neveikia nė viename sluoksnyje. Ginantis nuo tokio reikalavimo, silpniausia priešingos pusės vieta dažniausiai yra būtent trečiasis sluoksnis — būtinumo pagrindimas.

Asmeninis turtas: kada jis tampa bendru ir kada priteisiama kompensacija

Trečias balanso klausimas — riba tarp bendro ir asmeninio turto. Turtas, įgytas iki santuokos, paveldėtas ar dovanotas, paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (plačiau apie paveldėto turto klausimus — paveldėjimo teisė). Tačiau tam tikrais atvejais asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.

CK 3.90 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kada tai galima. LAT 2012 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012 išaiškinta, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės — visų pirma turto esminis pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu santuokos metu.

Kas turi tai įrodyti? LAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020 nurodyta, kad įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Praktiškai tai reiškia, kad į kito asmeninį turtą investavęs sutuoktinis turi pagrįsti tiek patį prisidėjimą, tiek jo mastą.

Kai prisidėjimas nėra pakankamai esminis, kad turtą būtų pagrindas pripažinti bendru, gali būti priteisiama kompensacija (CK 3.98 straipsnis). Šį klausimą 2026 m. kovo 23 d. išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-36-943/2026 išaiškino išsamiau. Nutarties 33 punkte nurodyta, kad Santuokos nutraukimo bylose kompensacija priteisiama tada, kai prisidėjimas prie vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pagerinimo yra ne toks esminis, kad būtų proporcinga šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Nutarties 48 punkte suformuluoti vertinimo kriterijai: teismas, remdamasis daiktinės teisės (CK 4.10 straipsnis) ir statybos teisės normomis, turi įvertinti atliktų remonto darbų pobūdį, darbų atlikimo laiką iki santuokos pabaigos, prognozuojamą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį. Svarbu, kad turto vertės pokytis būtų nulemtas būtent atliktų pagerinimų, o ne rinkos kainų svyravimo; įrodinėjimo našta tenka kompensacijos reikalaujančiam sutuoktiniui (CPK 12, 178 straipsniai).

Ši išplėstinės kolegijos pozicija aktuali ir kartu gyvenantiems nesusituokusiems asmenims: analogiškos taisyklės mutatis mutandis taikytinos ir nesusituokusių asmenų ginčams dėl kompensacijos už vieno partnerio įnašą į kito turtą; tokiu atveju teisinis pagrindas yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis).

Ką tai reiškia klientui. Investavus lėšų ar darbo į kito sutuoktinio arba partnerio turtą, įrodymus verta kaupti realiu laiku: banko pavedimai, rangovų sutartys ir darbų aktai, medžiagų sąskaitos, darbų eigos nuotraukos su datomis. Skirtinos dvi kategorijos: pagerinimas (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, esminiai įrengimo darbai) ir einamoji priežiūra — antroji bendros nuosavybės nesukuria. Reikalaujant kompensacijos, stipriausias įrodymas — vertintojo išvada, atskirianti pagerinimų sukurtą vertės prieaugį nuo bendro rinkos kainų augimo; be tokio atskyrimo reikalavimas dažnai lieka deklaratyvus.

Vaikai: gyvenamoji vieta ir išlaikymas

Kai skyrybų šalys turi nepilnamečių vaikų, kartu su turto klausimais sprendžiami vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai. Teismų praktika čia remiasi prioritetinės vaiko interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, vertinami individualūs kiekvienos bylos veiksniai. LAT 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020 pažymėta, kad vaiko interesai kiekvienoje byloje individualizuojami, o juos pirmiausia nulemia teigiama vaiko, kaip asmenybės, raida ir poreikis turėti saugią aplinką. Kai prašoma nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas iki tol negyveno, būtina nustatyti, kad esama aplinka vaikui tapo nesaugi; kaip nurodyta šioje nutartyje, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

Išlaikymo dydis nustatomas pagal du kriterijus kartu — vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. LAT 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025 apibendrinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Minimalios mėnesinės algos dydis pripažįstamas tik orientaciniu, o ne privalomu kriterijumi; išlaikymas negali būti didesnis, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Tėvas ar motina, įrodinėjantis didesnius ar mažesnius nei orientacinis dydis vaiko poreikius, turi tai pagrįsti.

Atskiro dėmesio reikalauja atvejai, kai vienas iš tėvų siekia išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienį. LAT 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021 pažymėta, kad vieno iš tėvų tikėtinas finansinės padėties pagerėjimas išvykus savaime neįrodo, jog toks išvykimas atitinka vaiko interesus; vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais negali būti paneigta vien dėl to.

Ką tai reiškia klientui. Gyvenamosios vietos byloje lemia stabilumo įrodymai — mokykla ir ugdymo aplinka, sveikatos priežiūra, kasdienė rutina ir realus kiekvieno iš tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime. Išlaikymo byloje — konkreti vaiko poreikių lentelė su išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir sąžiningas abiejų tėvų pajamų vaizdas: orientacinis dydis yra atspirties taškas, o ne atsakymas. Planuojant išvykimą su vaiku į užsienį, teismui reikės ne finansinio pagerėjimo prognozės, o viso plano — būstas, ugdymas, sveikatos priežiūra ir reali bendravimo su Lietuvoje liekančiu tėvu tvarka.

Šie klausimai skyrybų byloje sprendžiami kartu su santuokos nutraukimu. Plačiau apie skyrybų procesą, kai šeimoje yra vaikų, — Skyrybų advokatai.

Kaltė dėl santuokos iširimo: ką ji keičia ir ko nekeičia

Santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltė nustatoma tada, kai sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo pareigas. LAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 nurodyta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis išsaugoti šeimą, nuolatiniai konfliktai. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, aplinkybė, kad vieno kaltė galbūt didesnė, neturi įtakos išvadai dėl abiejų kaltės buvimo.

Kaltę reikia įrodyti. LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 išaiškinta, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais kito sutuoktinio kaltė preziumuojama, tačiau ir tada sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo ši prezumpcija siejama; kitam sutuoktiniui leidžiama įrodinėti, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Dažnas klientų lūkestis — kad kaltas sutuoktinis gaus mažesnę turto dalį. Praktika kitokia. LAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013 pažymėta, kad vieno sutuoktinio kaltės buvimas neturi įtakos sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimui. Vien kaltės faktas savaime nėra pagrindas skirti kaltam sutuoktiniui mažesnę turto dalį. Kaltė sukelia kitas teisines pasekmes — pavyzdžiui, gali būti sprendžiama dėl neturtinės žalos ar sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Ką tai reiškia klientui. Kaltės įrodinėjimas — emociškai ir įrodymų prasme brangiausia bylos dalis, todėl ją verta vesti tik dėl realių teisinių pasekmių: neturtinės žalos, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ar konkrečių procesinių tikslų. Lūkesčio, kad kaltajam atiteks mažiau turto, teismų praktika nepatvirtina — turto klausimą lemia balansas, dalių pagrindimas ir įrodymai, o ne kaltės etiketė.

Pasiruošimas ir dažniausios klaidos

Nepilnas balansas. Dažniausia klaida — į vaizdą neįtraukiamos prievolės, verslo dalys, kaupiamieji ar investiciniai produktai. Vėliau tai reiškia perskaičiavimus, papildomus reikalavimus arba atskiras bylas. Balansas sudaromas vieną kartą ir pilnai — abiejų pusių turtas ir abiejų pusių skolos.

Vertinimo atidėjimas. Turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, todėl rinkai svyruojant delsimas keičia rezultatą. Vertės duomenis — registrų išrašus, o ginčytinose pozicijose vertintojo ataskaitą — verta fiksuoti anksti, kol jie dar atspindi realią padėtį.

Įrodymai post factum. Nukrypimo nuo lygių dalių, kompensacijų ir vaikų klausimai laimimi dokumentais, ne pasakojimu. Įrodymų rinkimas jau įsibėgėjus ginčui dažnai būna pavėluotas: sąskaitų judėjimas, lėšų kilmė, galimo paslėpto turto pėdsakai geriausiai matomi, kol duomenys švieži ir prieinami.

Derybos be teisinio pagrindo. LAT suformuluoti kriterijai yra ne tik teismo, bet ir derybų kalba. Pozicija, atremta į turto balansą ir būtinumo testą, susitarimą pasiekia greičiau nei emocinis reikalavimas — kita pusė mato, kas jos lauktų teisme.

Kada tartis, kada bylinėtis. Jei nukrypimo pagrindo nėra, turtas skaidrus ir šalys pajėgios kalbėtis, susitarimas — taip pat notarine tvarka ar mediacijoje — paprastai yra greitesnis ir pigesnis kelias. Ginčo teisena dažniau svarstytina tada, kai yra paslėpto turto požymių, nevienodų įnašų į asmeninį turtą ar esminių nesutarimų dėl vaikų — tai situacijos, kuriose teismo instrumentai duoda daugiau, nei kainuoja.

Reikia pagalbos jūsų byloje?

Kiekviena skyrybų byla turi savų aplinkybių, todėl teismų praktikos išaiškinimai turi būti vertinami pagal konkrečius faktus, turto sudėtį, įrodymus ir šalių procesinę padėtį. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija. Jei sprendžiate turto padalijimo ar kitus su skyrybomis susijusius klausimus, kviečiame susipažinti su skyrybų advokato paslaugomis arba susisiekti dėl individualios konsultacijos.