Skyrybų advokatai

Teikiame skyrybų ir šeimos teisės paslaugas Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Konsultuojame santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos ir turto padalijimo klausimais, rengiame procesinius dokumentus ir atstovaujame klientų interesams mediacijoje bei teisme.

Padedame tiek tais atvejais, kai santuoką siekiama nutraukti bendru sutarimu, tiek tais atvejais, kai tarp sutuoktinių kyla ginčas dėl vaikų, išlaikymo, bendravimo tvarkos, turto ar kitų santuokos nutraukimo pasekmių. Kiekvieną situaciją vertiname individualiai, siekdami parinkti aiškią ir praktiškai įgyvendinamą veiksmų kryptį.

Kai įmanoma, padedame siekti taikaus susitarimo. Kai susitarimo pasiekti nepavyksta, atstovaujame klientams ginčo teisenos tvarka. Taip pat dirbame su klientais, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, ir konsultuojame dėl bylos vedimo nuotoliu.

Jeigu norite aptarti šeimos teisės situaciją arba gauti situacijos įvertinimą — susisiekite. Konsultacijos galimos Kaune arba nuotoliu, lietuvių ir anglų kalbomis.

Advokatas Arūnas Stukas konsultuoja ir atstovauja klientams šeimos teisės bylose, įskaitant santuokos nutraukimo, vaikų, išlaikymo ir turto padalijimo klausimus.

Skyrybų procesas priklauso nuo to, ar tarp sutuoktinių yra susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ar kyla ginčas dėl vaikų, išlaikymo, bendravimo tvarkos, turto padalijimo ar kitų klausimų. Lietuvos teisėje iš esmės taikomi keli santuokos nutraukimo būdai, todėl konkreti procedūra parenkama pagal šeimos situaciją ir įstatyme nustatytas sąlygas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. tam tikrais atvejais santuoka gali būti nutraukiama notarine tvarka, kai sutuoktiniai sutaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir yra įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos. Ši tvarka paprastai aktuali tais atvejais, kai nėra ginčo dėl vaikų, turto, išlaikymo ar kitų santuokos nutraukimo pasekmių. Advokato pagalba gali būti reikalinga parengiant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir susijusius dokumentus.

Šis būdas taikomas, kai sutuoktiniai sutaria dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau pagal įstatymą santuoka negali būti nutraukiama notarine tvarka arba šalys pasirenka teismo procesą. Sutuoktiniai pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptariami vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos, turto padalijimo ir įsipareigojimų klausimai. Byla teisme paprastai išsprendžiama be ginčo nagrinėjimo iš esmės.

Kai sutuoktiniams nepavyksta susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vaikų, išlaikymo, bendravimo tvarkos, turto padalijimo ar kitų klausimų, santuoka gali būti nutraukiama ginčo teisenos tvarka. Šeimos ginčuose prieš kreipiantis į teismą daugeliu atvejų taikoma privalomoji mediacija, jeigu įstatymas nenumato išimčių. Nepavykus susitarti, ginčas nagrinėjamas teisme. Šio būdo proceso trukmė detaliau aptariama skyrybų proceso trukmės sekcijoje.

Tai išimtinis santuokos nutraukimo būdas, taikomas tik Civiliniame kodekse numatytais pagrindais, pavyzdžiui, kai sutuoktiniai gyvena skyrium po teismo patvirtintos separacijos arba kai egzistuoja kitos įstatyme nurodytos aplinkybės. Praktikoje šis būdas taikomas rečiau, todėl prieš pasirenkant tokią procedūrą svarbu įvertinti, ar konkreti situacija atitinka įstatymo sąlygas.

Kai sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, santuokos nutraukimo procese papildomai sprendžiami vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimai. Kai tėvai susitaria, šie klausimai gali būti aiškiai įtvirtinami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; kai susitarimo nėra, juos vertina ir sprendžia teismas.

Vaikų gyvenamoji vieta. Vaiko gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesų prioritetu ir CK 3.165 nuostatomis. Praktikoje vertinamas vaiko ryšys su kiekvienu iš tėvų, gyvenimo sąlygų stabilumas, brolių ir seserų ryšiai, vaiko amžius, taip pat vaiko nuomonė, kai pagal jo brandą ji gali būti reikšmingai įvertinta. Teismas vertina aplinkybių visumą, o ne kurį nors vieną kriterijų atskirai.

Vaikų išlaikymas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192). Išlaikymo dydis nustatomas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, siekiant proporcingumo abiejų tėvų galimybėms. Išlaikymas gali būti skiriamas periodinėmis išmokomis, vienkartine suma arba turtu. Pasikeitus aplinkybėms, išlaikymo dydis vėliau gali būti keičiamas atskira byla.

Bendravimo tvarka. Skyrium gyvenantis vienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (CK 3.170). Bendravimo tvarka gali būti nustatyta sutartimi arba teismo sprendimu — nurodant konkrečias dienas, valandas, atostogų pasidalijimą ir švenčių tvarką. Tinkamai parengta bendravimo tvarka mažina vėlesnių ginčų tarp tėvų riziką.

Tėvų teisės ir pareigos. Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu po santuokos nutraukimo išlieka lygios (CK 3.156). Esminiai sprendimai dėl vaiko ugdymo, sveikatos priežiūros ar kelionių į užsienį paprastai priimami abiejų tėvų sutarimu.

Privalomoji mediacija. Daugelyje šeimos ginčų prieš kreipiantis į teismą taikoma privalomoji mediacija, jeigu įstatymas nenumato išimčių. Jos tikslas — padėti šalims pasiekti taikų susitarimą be teisminio proceso. Nepavykus susitarti, ginčas gali būti sprendžiamas teisme.

Kiekvieną situaciją vertiname individualiai, atsižvelgdami į šeimos aplinkybes, vaikų amžių ir iki tol nusistovėjusį bendravimo modelį. Kai įmanoma, padedame siekti taikaus susitarimo; kai būtina — atstovaujame teisme.

Santuokos metu įgytas turtas paprastai laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal įstatyminį turto režimą (CK 3.87), nebent vedybų sutartimi nustatyta kitokia tvarka. Asmeninei sutuoktinio nuosavybei gali būti priskiriamas iki santuokos įgytas, paveldėtas, dovanotas ar kitais įstatyme numatytais pagrindais asmeniniu laikomas turtas (CK 3.89). Padalijamas tik tas turtas, kuris santuokos nutraukimo metu pripažįstamas bendru.

Lygių dalių principas ir nukrypimas nuo jo. Sutuoktinių bendro turto dalys preziumuojamos lygiomis (CK 3.117). Šis principas nėra absoliutus: CK 3.123 numato pagrindus nukrypti nuo lygių dalių, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar darbingumą, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Nukrypimas turi būti įrodytas konkrečiais duomenimis, todėl didesnės turto dalies reikalavimas turi būti pagrįstas aiškia faktine ir įrodymų pozicija.

Vedybų sutartis. Sutuoktiniai turi teisę pakeisti įstatyminį turto teisinį režimą vedybų sutartimi — sudarydami ją prieš santuoką arba santuokos metu. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kuris turtas yra bendras, kuris asmeninis, taip pat numatytas atskiros ar dalinės nuosavybės režimas. Tinkamai parengta vedybų sutartis sumažina ginčų dėl turto skyrybose riziką.

Bendros ir asmeninės prievolės. Sutuoktinių prievolių pobūdis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis jos prisiimtos ir ar jos susijusios su šeimos interesais (CK 3.109). Bendromis paprastai laikomos prievolės, prisiimtos šeimos poreikiams ar susijusios su bendro turto naudojimu. Asmeninės prievolės paprastai siejamos su jas individualiai prisiėmusiu sutuoktiniu, tačiau konkreti prievolės kvalifikacija priklauso nuo jos atsiradimo pagrindo, tikslo ir ryšio su šeimos interesais. Skyrybose šių kategorijų atskyrimas turi reikšmės ir kreditorių pozicijai.

Padalijimo būdai. Turtas gali būti padalijamas natūra — paskiriant kiekvienam sutuoktiniui konkrečius daiktus — arba mokant kompensaciją, kai natūralus padalijimas neįmanomas ar netikslingas. Sprendimai galimi sutartimi, kai sutuoktiniai sutaria, arba teismo sprendimu, kai dėl jų kyla ginčas.

Vertiname turto sudėtį, jo įsigijimo aplinkybes, prievolių paskirstymą ir, jeigu yra, vedybų sutartį. Padedame parengti susitarimą dėl padalijimo arba, kai būtina, atstovaujame teisme. Jeigu turto padalijimas susijęs su nekilnojamuoju turtu, papildomos informacijos rasite Nekilnojamojo turto teisės puslapyje.

Skyrybų bylose dažnai daugiausia dėmesio skiriama esminiams sprendimams, o praktinės detalės lieka antrame plane. Patirtis rodo, kad kaip tik šios detalės dažniausiai vėliau kelia papildomų sunkumų — tiek paties proceso metu, tiek po sprendimo įsiteisėjimo.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių detalumas. Kai sutartis suformuluota per abstrakčiai, dėl vaikų bendravimo, turto naudojimo ar kitų klausimų vėliau kyla nauji ginčai. Konkretūs sutarties punktai veikia kaip vėlesnių nesutarimų prevencija.

Skolų ir kreditorių klausimai. Skyrybose daugiausia dėmesio dažnai skiriama turto padalijimui, o prievolės lieka aptartos paviršutiniškai. Bendros prievolės gali likti aktualios abiem sutuoktiniams ir po santuokos nutraukimo, todėl jas tikslinga įvertinti kartu su turtu.

Bendravimo su vaikais tvarkos konkretumas. Bendro pobūdžio formuluotės, kad bendravimas vyksta pagal šalių susitarimą, praktikoje neretai virsta naujais ginčais. Aiškiai apibrėžti grafikai, atostogų ir švenčių pasidalijimas, kelionių į užsienį tvarka — visa tai geriau įtvirtinti iš karto.

Turto sudėties išsamumas. Kartais į padalijimą neįtraukiamos užsienyje esančios sąskaitos, paskolų likučiai, bendrovių akcijos ar kaupiamosios pensijos lėšos. Po sprendimo įsiteisėjimo dėl tokio turto kyla atskiri ginčai, kurių paprastai galima išvengti dar bylos pradžioje.

Sprendimo pasekmių užtikrinimas po įsiteisėjimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas ne visada reiškia, kad visi praktiniai veiksmai bus atlikti automatiškai — gali prireikti papildomų veiksmų dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų, banko įsipareigojimų, pavardės ar kitų susijusių klausimų. Todėl iš anksto verta žinoti, ką ir kada reikės padaryti.

Konsultacijos metu šiuos klausimus aptariame kartu su kitomis bylos aplinkybėmis — tai padeda pasiekti aiškų ir tvarų rezultatą ir sumažina vėlesnių ginčų riziką.

Reikalingų dokumentų sąrašas priklauso nuo pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, taip pat nuo to, ar yra nepilnamečių vaikų, dalintino turto ir bendrų prievolių. Konkretų sąrašą paprastai aptariame konsultacijos metu.

Bazinis dokumentų rinkinys. Daugumoje skyrybų bylų reikalingi: santuokos sudarymo duomenys arba santuokos liudijimas, sutuoktinių asmens dokumentai, vaikų gimimo duomenys arba gimimo liudijimai, kai yra nepilnamečių vaikų, duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą.

Turto klausimams. Kai sprendžiamas turto padalijimas, papildomai reikalingi nuosavybės dokumentai: Nekilnojamojo turto registro išrašai, transporto priemonių registracijos liudijimai, bendrovių akcijų duomenys, banko sąskaitų išrašai, paskolų sutartys ir kiti turto bei prievolių įrodymai. Užsienyje esantis turtas dokumentuojamas atskirai.

Vaikų klausimams. Kai sprendžiami vaikų klausimai, pagal aplinkybes gali būti reikalingos pažymos apie tėvų pajamas, vaikų ugdymo įstaigų ar sveikatos priežiūros dokumentai, taip pat gyvenamosios vietos sąlygas patvirtinantys duomenys.

Ginčo bylose. Kai byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, papildomai svarbūs įrodymai dėl sutuoktinio kaltės, šeimos santykių pažeidimų ar kitų reikšmingų aplinkybių: susirašinėjimas, liudytojų parodymai, dokumentai, kiti rašytiniai bei daiktiniai įrodymai.

Užsienio dokumentai. Užsienyje išduoti dokumentai, priklausomai nuo valstybės ir dokumento rūšies, gali turėti būti legalizuoti arba patvirtinti apostille bei išversti į lietuvių kalbą. Kai kuriais atvejais ES valstybėse išduotiems dokumentams gali būti naudojamas daugiakalbis standartinis pavyzdys.

Padedame nustatyti, kokie konkretūs dokumentai būtini Jūsų situacijoje, ir, kliento pageidavimu, padedame juos gauti arba išreikalaujame teisės aktų nustatyta tvarka.

Skyrybų proceso trukmė priklauso nuo pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, šalių sutarimo lygio ir konkrečių bylos aplinkybių.

Skyrybos notarine tvarka. Tai paprastai greičiausias būdas. Kai dokumentai parengti ir įvykdytos įstatyme nustatytos sąlygos, procesas dažniausiai gali būti užbaigiamas per kelias savaites, priklausomai nuo dokumentų parengimo, šalių veiksmų ir notaro užimtumo.

Skyrybos bendru sutarimu teisme. Kai sutuoktiniai sutaria dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, byla teisme paprastai išsprendžiama per kelis mėnesius. Trukmę lemia teismo darbo krūvis, dokumentų išsamumas ir tai, ar reikia papildomų patikslinimų.

Skyrybos ginčo tvarka. Tai ilgiausia procedūra. Ji dažnai trunka nuo kelių mėnesių iki dvejų ir daugiau metų, priklausomai nuo bylos sudėtingumo, sprendžiamų klausimų apimties, įrodymų rinkimo poreikio ir galimo apeliacinio etapo.

Realią trukmę vertiname individualiai konsultacijos metu, atsižvelgdami į bylos faktines aplinkybes ir šalių pozicijas.

Kai vienas iš sutuoktinių nuolat gyvena ne Lietuvoje, atsiranda papildomas teisinis klausimas — kurios valstybės teismas yra kompetentingas nagrinėti santuokos nutraukimo bylą. Atsakymas priklauso nuo abiejų sutuoktinių pilietybės, gyvenamosios vietos, įprastinės gyvenamosios vietos ir konkretaus proceso aplinkybių.

Teismo kompetencija. Tarp ES valstybių narių santuokos nutraukimo ir su tėvų pareigomis susijusių klausimų jurisdikciją reglamentuoja Reglamentas (ES) 2019/1111, dar vadinamas Brussels II ter, pakeitęs anksčiau galiojusį Reglamentą Nr. 2201/2003. Pagal šį reglamentą jurisdikcija gali būti siejama su sutuoktinių įprastine gyvenamąja vieta, vieno iš sutuoktinių įprastine gyvenamąja vieta, pilietybe ar kitais reglamente numatytais pagrindais.

Kelios galimos jurisdikcijos. Tam tikrais atvejais gali egzistuoti keli galimi jurisdikcijos pagrindai, todėl prieš pradedant procesą svarbu įvertinti, kurios valstybės teismas konkrečioje situacijoje gali būti kompetentingas. Tinkamas įvertinimas turi reikšmės procesui, nes gali skirtis proceso trukmė, taikytinos teisės klausimai, įrodymų pateikimo tvarka ir sprendimo pripažinimo ar vykdymo praktiniai aspektai.

Procesas Lietuvoje. Kai byla nagrinėjama Lietuvoje, didelė dalis veiksmų gali vykti nuotoliu: dokumentų parengimas, susirašinėjimas, procesinių dokumentų pateikimas ir atstovavimas teisme. Klientui, gyvenančiam užsienyje, paprastai nebūtina vykti į Lietuvą dėl kiekvieno procesinio veiksmo.

Konsultuojame dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės ir praktinio bylos vedimo nuotoliu. Konsultacijos galimos lietuvių ir anglų kalbomis.

Šalia santuokos nutraukimo kartais kyla ir kitų šeimos teisės klausimų, kurie gali būti susiję su vaikais, turtiniais santykiais ar sutuoktinių teisiniu statusu.

Tėvystės nustatymas ir nuginčijimas. Tėvystės klausimai dažniausiai susiję su nesantuokoje gimusių vaikų tėvystės pripažinimu, jos nustatymu teisme arba įrašytos tėvystės nuginčijimu. Tokios bylos gali būti susijusios su išlaikymo, bendravimo tvarkos ar kitais vaikų klausimais. Padedame įvertinti situaciją ir, kai būtina, atstovaujame teisme.

Sugyventinių santykių klausimai. Kai poros gyvena kartu nesudarius santuokos, jų turtiniams santykiams paprastai netaikomas santuokinio turto teisinis režimas. Tarp tokių asmenų kilę ginčai dažniausiai vertinami pagal bendrąsias civilinės teisės taisykles dėl bendrosios dalinės nuosavybės, prievolių ar nepagrįsto praturtėjimo. Konsultuojame dėl galimų sprendimo būdų ir, esant ginčui, atstovaujame teisme.

Separacija (gyvenimas skyrium). Separacija — tai teismo sprendimu patvirtintas sutuoktinių gyvenimas skyrium, kai santuoka oficialiai nenutraukiama. Šis būdas gali būti aktualus, kai sutuoktiniai dėl asmeninių, religinių ar kitų priežasčių neketina nutraukti santuokos, tačiau nori teisiškai sureguliuoti tarpusavio santykius, vaikų ar turto klausimus. Vėliau separacija gali būti panaikinta arba, pasikeitus aplinkybėms, pereiti į santuokos nutraukimą.

Sutuoktinio paveldėjimo teisės. Nutraukus santuoką, buvęs sutuoktinis paprastai nebelaikomas įpėdiniu pagal įstatymą, todėl skyrybos gali turėti reikšmės paveldėjimo santykiams. Daugiau informacijos apie paveldėjimą rasite Paveldėjimo teisės puslapyje.

Skyrybų paslaugų kaina priklauso nuo pasirinkto santuokos nutraukimo būdo, bylos apimties ir sudėtingumo — bei nuo to, kiek papildomų klausimų reikia spręsti dėl vaikų, išlaikymo, bendravimo tvarkos, turto padalijimo ar kitų susijusių aplinkybių.

Kaina pateikiama iš anksto. Prieš pradedant darbus klientams pateikiame aiškią informaciją apie planuojamus veiksmus, paslaugos kainą arba preliminarias kainos ribas, taip pat, kai aktualu, atskirai aptariame galimas bylinėjimosi ir kitas papildomas išlaidas.

Skyrybos bendru sutarimu arba pasirengimas santuokos nutraukimui notarine tvarka — orientacinė advokato paslaugų kaina 350–600 Eur. Į ją paprastai įeina konsultacija, reikalingų duomenų ir dokumentų įvertinimas, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ar kitų reikalingų dokumentų parengimas bei, kai aktualu, jų pateikimas teismui ar notarui. Notaro atlygis ir su notaro veiksmais susiję mokėjimai į advokato paslaugų kainą neįskaičiuojami.

Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (-ų) kaltės (ginčo tvarka) — orientacinė kaina 800–2000 Eur. Tiksli kaina priklauso nuo bylos sudėtingumo, sprendžiamų klausimų apimties (vaikai, turtas, prievolės) ir reikalingų procesinių dokumentų masto.

Dėl Jūsų situacijai aktualios kainos — susisiekite. Išsamų paslaugų kainoraštį rasite kainų puslapyje.

Jeigu Jūsų situacija susijusi su skyrybomis ar kitais šeimos teisės klausimais, kviečiame susisiekti dėl konsultacijos. Konsultacijos metu įvertiname bylos aplinkybes, aptariame galimus veiksmų variantus ir, kai aktualu, pateikiame preliminarų paslaugų kainos įvertinimą.

Konsultacijos galimos gyvai biure Kaune (Kęstučio g. 59-12) arba nuotoliu, lietuvių ir anglų kalbomis. Susisiekti · +370 685 16965 · info@advokataikaune.lt