Skyrybų byloje turto klausimas retai būna paprasta aritmetika — ypač kai dalijamas nekilnojamasis turtas, verslas, bendros skolos ar vieno sutuoktinio dar iki santuokos turėtas turtas. Teismas šį klausimą sprendžia tam tikra seka: pirmiausia nustato, kas apskritai dalijama (turto ir prievolių balansas), tada — kokiomis dalimis, ir tik tada — kaip turtas konkrečiai paskirstomas natūra ar kompensacijomis. Šiame straipsnyje ta pačia seka apžvelgiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau — LAT) praktika ir tai, ką kiekviena pozicija reiškia besiskiriančiam sutuoktiniui — nuo pirmojo dokumentų sąrašo iki derybų ar teismo strategijos.

Atskirai aptariami kartu su skyrybomis sprendžiami vaikų klausimai bei kaltės dėl santuokos iširimo reikšmė, o pabaigoje — pasiruošimo klaidos, kurios praktikoje kainuoja daugiausiai. Visos toliau nurodomos nutartys tikrintos pirminiuose šaltiniuose.

Nuo ko teismas pradeda: turto ir skolų balansas

Prieš sprendžiant, kam kas atiteks, atsakoma į ankstesnį klausimą — kas apskritai dalijama. Teismas sudaro dalijamo turto balansą: nustato, koks turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, koks yra asmeninis ir kokios yra bendros prievolės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 nurodyta seka: Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis, teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą.

Į balansą įtraukiamas ne tik turtas, bet ir skolos, tačiau kartu ne kiekviena skola savaime yra bendra. LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pažymėta, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas — kiekvienu atveju vertinama, ar prievolė yra asmeninė, ar bendra. Ši nutartis taip pat išaiškina, kad solidariosios sutuoktinių prievolės nutraukiant santuoką nedalijamos ir nemodifikuojamos: buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliais, išskyrus atvejus, kai su prievolės pakeitimu sutinka kreditorius.

Galiausiai — vertė. Turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ji gali būti grindžiama Registrų centro duomenimis, turto vertintojų ataskaitomis ir kitais įrodymais; dėl dalijamo turto vertės šalys taip pat gali susitarti.

Ką tai reiškia klientui. Derybos dėl turto padalijimo, neįvertinus viso turto, prievolių ir kompensacijų balanso, vyksta neturint pilno situacijos vaizdo. Prieš pirmą rimtą pokalbį verta turėti: nuosavybės sąrašą su Registrų centro išrašais, sąskaitų ir vertybinių popierių likučius, transporto priemones, verslo dalis; visų prievolių sąrašą — kreditus, lizingus, kitus įsipareigojimus — su sutartimis; ir vertės pagrindimą, bent jau viešų registrų arba bent jau panašaus turto skelbimų lygio. Dėl solidariųjų prievolių svarbu suprasti iš anksto: prievolių modifikavimas galimas tik su kreditoriaus sutikimu.

Lygios dalys ir kada nuo jų nukrypstama

Kai aišku, kas dalijama, sprendžiamas dalių klausimas. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Išimtinais atvejais teismas gali nuo lygių dalių nukrypti. LAT 2007 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007 nurodyta, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Iš anksto nustatytos formulės nėra — sprendimą lemia konkrečios aplinkybės.

LAT 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009 pažymėta, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio bei vaiko interesus. 

Aplinkybių, dėl kurių galima nukrypti, sąrašas nėra baigtinis. Kaip nurodyta minėtoje LAT nutartyje Nr. 3K-3-127/2011, tai yra pavyzdinis aplinkybių sąrašas. Jis nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Reikšmingomis praktikoje pripažįstamos aplinkybės, susijusios su nepilnamečiais vaikais, vieno sutuoktinio sveikatos būkle ir turtine padėtimi, taip pat su asmeninių lėšų ar asmeninio turto panaudojimu bendram turtui įgyti.

Ką tai reiškia klientui. Reikalavimą skirti daugiau nei pusę turto sudaro trys sluoksniai: pagrindas (pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų interesai arba asmeninių lėšų panaudojimas bendram turtui), jo įrodymai (vaikų poreikių ir jų finansavimo dokumentai, sveikatos dokumentai, pavedimų bei lėšų kilmės dokumentai) ir būtinumo pagrindimas — kodėl be nukrypimo rezultatas konkrečioje byloje būtų neteisingas.

Asmeninis turtas: kada jis tampa bendru ir kada priteisiama kompensacija

Trečias balanso klausimas — riba tarp bendro ir asmeninio turto. Turtas, įgytas iki santuokos, paveldėtas ar dovanotas, paprastai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (plačiau apie paveldėto turto klausimus — paveldėjimo teisė). Tačiau tam tikrais atvejais asmeninis turtas gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.

CK 3.90 straipsnio 1 dalis nustato tam sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos trys šiai normai taikyti būtinos aplinkybės: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas turi būti pagerintas iš esmės; antra, pagerinimai turi būti atlikti santuokos metu; trečia, turtas turi būti pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis arba darbu. Turto pagerinimas iš esmės yra vertinamasis kriterijus. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ar kiti reikšmingi turto pakeitimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011).

Kas turi tai įrodyti? LAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-916/2020 nurodyta, kad įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Praktiškai tai reiškia, kad į kito asmeninį turtą investavęs sutuoktinis turi pagrįsti tiek patį prisidėjimą, tiek jo mastą.

Kai prisidėjimas nėra pakankamai esminis, kad turtą būtų pagrindas pripažinti bendru, gali būti priteisiama kompensacija (CK 3.98 straipsnis). Šiuo klausimu 2026 m. kovo 23 d. išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-36-943/2026 pasisakė plačiau. Nutarties 33 punkte nurodyta, kad Santuokos nutraukimo bylose kompensacija priteisiama tada, kai prisidėjimas prie vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pagerinimo yra ne toks esminis, kad būtų proporcinga šį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Nutarties 48 punkte suformuluoti vertinimo kriterijai: teismas, remdamasis daiktinės teisės (CK 4.10 straipsnis) ir statybos teisės normomis, turi įvertinti atliktų remonto darbų pobūdį, darbų atlikimo laiką iki santuokos pabaigos, prognozuojamą darbų rezultato naudingo tarnavimo laikotarpį. Svarbu, kad turto vertės pokytis būtų nulemtas būtent atliktų pagerinimų, o ne rinkos kainų svyravimo; įrodinėjimo našta tenka kompensacijos reikalaujančiam sutuoktiniui (CPK 12, 178 straipsniai).

Ką tai reiškia klientui. Investavus lėšų ar darbo į kito sutuoktinio arba partnerio turtą ir norint prisiteisti kompensaciją arba turtą pripažinti bendru bus reikalingi įrodymai: banko pavedimai, rangovų sutartys ir darbų aktai, medžiagų sąskaitos, darbų eigos nuotraukos su datomis. Skirtinos dvi kategorijos: esminis turto vertės pagerinimas (rekonstrukcija, kapitalinis remontas, esminiai įrengimo darbai) ir pagerinimas, kuris iš esmės turto vertės nepadidino. Reikalaujant kompensacijos, stipriausias įrodymas — vertintojo išvada, atskirianti pagerinimų sukurtą vertės prieaugį.

Vaikai: gyvenamoji vieta ir išlaikymas

Kai skyrybų šalys turi nepilnamečių vaikų, kartu su turto klausimais sprendžiami vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai. Teismų praktika čia remiasi prioritetinės vaiko interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, vertinamos individualios kiekvienos bylos aplinkybės. LAT 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020 pažymėta, kad vaiko interesai kiekvienoje byloje individualizuojami, o juos pirmiausia nulemia teigiama vaiko, kaip asmenybės, raida ir poreikis turėti saugią aplinką. Kai prašoma nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas iki tol negyveno, būtina nustatyti, kad esama aplinka vaikui tapo nesaugi; kaip nurodyta šioje nutartyje, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.

Išlaikymo dydis nustatomas pagal du kriterijus kartu — vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. LAT 2025 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025 apibendrinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Minimalios mėnesinės algos dydis pripažįstamas tik orientaciniu, o ne privalomu kriterijumi; išlaikymas negali būti didesnis, nei objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Tėvas ar motina, įrodinėjantis didesnius ar mažesnius nei orientacinis dydis vaiko poreikius, turi tai pagrįsti.

Atskiro dėmesio reikalauja atvejai, kai vienas iš tėvų siekia išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienį.  Nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 38 punktas). LAT 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021 pažymėta, kad vieno iš tėvų tikėtinas finansinės padėties pagerėjimas išvykus savaime neįrodo, jog toks išvykimas atitinka vaiko interesus; vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais negali būti paneigta vien dėl to.

Ką tai reiškia klientui. Gyvenamosios vietos byloje lemia stabilumo įrodymai — mokykla ir ugdymo aplinka, sveikatos priežiūra, kasdienė rutina ir realus kiekvieno iš tėvų dalyvavimas vaiko gyvenime. Išlaikymo byloje — konkreti vaiko poreikių lentelė su išlaidas patvirtinančiais dokumentais ir sąžiningas abiejų tėvų pajamų vaizdas: orientacinis dydis yra atspirties taškas, tačiau ne galutinis atsakymas kiekvienu individualiu atveju. Planuojant išvykimą su vaiku į užsienį, teismui reikės ne finansinio pagerėjimo prognozės, o viso plano — būstas, ugdymas, sveikatos priežiūra ir reali bendravimo su Lietuvoje liekančiu tėvu tvarka. Išvykimas pirmiausiai turi atitikti vaiko interesus.

Šie klausimai skyrybų byloje sprendžiami kartu su santuokos nutraukimu. Plačiau apie skyrybų procesą, kai šeimoje yra vaikų, — Skyrybų advokatai.

Kaltė dėl santuokos iširimo: ką ji keičia ir ko nekeičia

Santuoka gali būti nutraukiama dėl vieno arba abiejų sutuoktinių kaltės. Kaltė nustatoma tada, kai sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo santuokines pareigas. LAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 nurodyta, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis išsaugoti šeimą, nuolatiniai konfliktai. Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę, aplinkybė, kad vieno kaltė galbūt didesnė, neturi įtakos išvadai dėl abiejų kaltės buvimo.

Kaltę reikia įrodyti. LAT 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 išaiškinta, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais kito sutuoktinio kaltė preziumuojama, tačiau ir tada sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo ši prezumpcija siejama; kitam sutuoktiniui leidžiama įrodinėti, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Dažnas klientų lūkestis — kad kaltas sutuoktinis gaus mažesnę turto dalį. Praktika kitokia. LAT 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013 pažymėta, kad vieno sutuoktinio kaltės buvimas neturi įtakos sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimui. Vien kaltės faktas savaime nėra pagrindas skirti kaltam sutuoktiniui mažesnę turto dalį. Kaltė sukelia kitas teisines pasekmes — pavyzdžiui, gali būti sprendžiama dėl turtinės ir neturtinės žalos, dovanų grąžinimo ar kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ką tai reiškia klientui. Sutuoktinio kaltės įrodinėjimas dažnai yra viena daugiausia emocinių išteklių reikalaujančių bylos dalių. Todėl toks reikalavimas paprastai tikslingas tik tada, kai siekiama konkrečių teisinių pasekmių, pavyzdžiui, neturtinės žalos atlyginimo, dovanų grąžinimo ar kito aiškiai apibrėžto procesinio rezultato. Lūkesčio, kad kaltajam atiteks mažiau turto, teismų praktika nepatvirtina.

Pasiruošimas ir dažniausios klaidos

Nepilnas balansas. Dažniausia klaida — į dalintino turto balansą neįtraukiamas visas turtas, prievolės, verslo dalys, kaupiamieji ar investiciniai produktai.

Vertinimo atidėjimas. Turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje, todėl rinkai svyruojant delsimas keičia rezultatą. Nepavykus sutarti dėl turto vertės, vertė nustatoma vertintojo ataskaita.

Įrodymai post factum. Nukrypimo nuo lygių dalių, kompensacijų  klausimai laimimi dokumentais, ne pasakojimu. Įrodymų rinkimas jau įsibėgėjus ginčui dažnai būna pavėluotas.

Derybos be teisinio pagrindo. LAT suformuluoti kriterijai yra ne tik teismo, bet ir derybų kalba. Pozicija, atremta į turto balansą, realią turto rinkos vertę, leidžia susitarimą pasiekti greičiau nei emocinis reikalavimas.

Kada tartis, kada bylinėtis. Kai šalys gali susitarti dėl pagrindinių sąlygų, turto padalijimo klausimus paprastai tikslinga spręsti bendru susitarimu. Teisminis ginčas tampa vienintele išeitimi tada, kai yra esminių šalių pozicijų išsiskyrimų dėl turto, vaikų, prievolių ar santuokos nutraukimo priežasties.

Reikia pagalbos jūsų byloje?

Kiekviena skyrybų byla turi savų aplinkybių, todėl teismų praktikos išaiškinimai turi būti vertinami pagal konkrečius faktus, turto sudėtį, įrodymus ir šalių procesinę padėtį. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra teisinė konsultacija ar teismų praktikos išaiškinimas. Jei sprendžiate turto padalijimo ar kitus su skyrybomis susijusius klausimus, kviečiame susipažinti su skyrybų advokato paslaugomis arba susisiekti dėl individualios konsultacijos.